Gera dovana sukuria patirtį, kurioje dalyvauja dvi pusės – dovanotojas ir gavėjas. Kas džiugina kiekvieną iš jų ir kaip sukurti smagią dovanojimo emociją abiem?
Apie dovanas, sukeliančias įsimintinas emocijas, kalbėjausi su dovanojimo mokytoju Patricku Kucharsonu. Kokios yra svarbiausios gerų dovanų savybės? Kokias klaidas dažniausiai darome, ieškodami geros dovanos? Patrikas žino nemažai istorijų apie dovanojimo patirtį. Ir pakilių, ir… juokingų!
Sveiki! Papasakokite apie save ir savo kelią iki dovanojimo mokytojo.
Po septynerių metų pertraukos, kai dirbau verslo konsultantu rizikos kapitalo įmonėje, 2022 m. pradžioje buvau pasirengęs pradėti veiklą, kuri manei įkvepia. Keletą mėnesių svarsčiau, kokioms problemoms spręsti noriu skirti daugiausia dėmesio, ir galiausiai atkreipiau dėmesį į skaudulius, susijusius su dovanų teikimu.
Iš prigimties esu B lygio dovanų teikėjas, kuris laukia likus maždaug 2-3 savaitėms iki dovanos teikimo datos ir tada strimgalviais puola ieškoti geros dovanos. Tai vargina, iš dovanų teikimo atima malonumą, ir dažnai dovanos atrodo labiau panašios į atliktų darbų sąrašą (o ne į prasmingą ir džiuginančią patirtį).
Siekdamas palengvinti gerų dovanų ieškojimą, radau paprastą kelią. Pradėjau rinkti istorijas apie geriausias dovanas, kurias kada nors gavo žmonės.
Kaip tai pakeitė jūsų pačių gyvenimą ir dovanojimo patirtį?
Dabar reguliariai patiriu 2 maloniausias gyvenimo emocijas:
- palengvėjimą, kai turi gerų dovanų idėjų gerokai iš anksto,
- džiaugsmą, galėdamas įteikti gerą dovaną.
Sukaupusęs vis didėjančią gerų dovanų istorijų biblioteką, nusprendžiau jomis pasidalinti su visais, pradėdamas leisti nemokamą savaitinį naujienlaiškį “Better Gift Coach”. Kiekvieną antradienio rytą naujienlaiškyje pateikiu istoriją, kurioje išryškėja geros dovanos idėja ir patarimai, kaip prenumeratoriai gali sukurti savo versiją.
Jei galėtumėte “iškonstruoti” gerą dovaną, kokie būtų vertingiausi jos elementai?
Mano nuomone, vertingiausias geros dovanos elementas yra išliekamoji vertė dovanos gavėjui. Ši vertė gali turėti įvairių praktinių ir (arba) emocinių atspalvių. Kaip ilgalaikės praktinės vertės pavyzdį galima pateikti patikimą sodo įrankį, kuris tarnauja dešimtmečius. Kaip išliekamosios emocinės vertės pavyzdį galima paminėti prieš 10 metų netikėtai padovanotas gėles, kurių jau seniai nebėra, bet kurias vis dar sukelia šiltus prisiminimus.
Kas vertingiau – gera dovana ar istorija, kurią pasakojame?
Geras klausimas. Gera dovana yra neatskiriama nuo dovanojimo patirties, o šia patirtimi gali tapti įteikimo metu pasakyti žodžiai arba pozityvios emocijos, pavirstančios ilgai išliekančiu prisiminimu. Istorija / prisiminimai dažnai pranoksta pačią dovaną, todėl tikiu, kad ilgalaikė emocinė dovanos vertė yra vertingesnė už tikrąją praktinę dovanos vertę.
Kaip paprastai priimame sprendimus pirkti dovanas? Ir kur šiame procese mums nepavyksta sukurti geriausios dovanojimo patirties?
Kiekvienas žmogus yra skirtingas. Žmogaus, kurio meilės kalba yra dovanų teikimas, sprendimai renkant dovanas skiriasi nuo tų, kurių dovanų teikimas neskatina.
Dažniausia dovanojimo nesėkmė yra ta, kad dovanotojas labiau vertina mainų momentą nei ilgalaikę vertę, kurią gera dovana suteiks gavėjui.
Kas yra geriausi dovanų teikėjai? Ką jie daro kitaip?
Manau, kad geriausi dovanų teikėjai yra žmonės, kuriems dovanojimas iš prigimties teikia emocinę energiją. Tai žmonės, kuriems dovanų teikimas yra jų meilės kalba.
Tokiems kaip aš, kurių meilės kalba nėra dovanų teikimas, tenka įdėti daugiau pastangų, norint suprasti, kas gali būti gera dovana ir kaip sukurti išliekančią dovanojimo istoriją.
Taip pat pastebiu, kad geriausi dovanų teikėjai, nepriklausomai nuo jų meilės kalbos, yra žmonės, kurie nesivaržo paklausti “Ko Tu norėtum?”. Dauguma tyrimų rodo, kad apskritai dovanų gavėjai labiau vertina dovanas, kurių jie prašo. Siurprizai patinka ne visiems.
Ar galite papasakoti geriausių ir blogiausių dovanų istorijų?
Savaitiniame naujienlaiškyje dalinuosi geriausių dovanų, kurias žmonės yra gavę, pavyzdžiais ir istorijomis. Dauguma gerų dovanų turi ilgalaikę praktinę ir emocinę vertę.
Štai trumpa vienos iš smagesnių dovanų, su kuriomis man teko susidurti, istorija:
Per porą metų mano draugas darė juokingas veiksmo nuotraukas, kuriose fotografavo savo žmoną, valgančią įspūdingus patiekalus restoranuose. Įsivaizduokite nuotraukas, kuriose ji kanda didelį pirmą kąsnį sultingo mėsainio, ir padažas ištykšta jai ant veido…. Galiausiai jis internete rado tų patiekalų receptų ir sudarė kulinarinę knygą, kurioje prie kiekvieno recepto buvo užfiksuotos juokingos nuotraukos. Kiekvieną kartą atsivertę šią kulinarinę knygą ir gamindami patiekalą, jie atgaivina prisiminimus apie kelionę ir tą valgymo patirtį kartu. Ši kulinarinė knyga iki šiol yra vienas mėgstamiausių jos dalykų pasaulyje.
Štai pasakojimas (pirmuoju asmeniu) apie vieną blogiausių dovanų, su kuriomis esu susidūręs (pateikė viena iš naujienlaiškio prenumeratorių:
blogiausia dovana, kurią kada nors gavau, neabejotinai buvo tas kartas, kai atsidariau nepadorų apatinį trikotažą iš… savo uošvės. Buvau sugniuždyta. O kad būtų dar baisiau, visi paeiliui atidarinėjame dovanas, kad visi galėtų pažiūrėti, ką gavome. Mano vaikai nekantriai laukė, kas bus mano dėžutėje. Aišku, aš jiems atsakiau, kad tiesiog eikite ir paklauskite savo močiutės, tegul ji jums papasakoja. Mano vyras taip pat buvo sutrikęs ir, aišku, sumišęs dėl taip parinktos dovanos man. Paprastai aš lengvai priimu netikėtas dovanas, o ir uošvė man niekada nebuvo dovanojusi nieko panašaus. Tai visada bus pati blogiausia dovana, kokią kada nors yra tekę gauti.
Jei galvoju apie vertingas dovanas savo vaikams ir žinau, kad žaisliniai šautuvai labai pradžiugintų, kaip patartumėte suderinti savo vertybes su vaiko norais?
Kadangi esu dviejų labai mažų vaikų tėvas, asmeniškai nesu patyręs šios dilemos. Tačiau galvodamas apie didžiausias dovanas, kurias man kada nors davė mano tėvai, tvirtai jaučiu, kad vertybių, kurias jie man įskiepijo, nekeisčiau į nieką, ką jie kada nors padėjo po Kalėdų eglute.
Dovanojant visada dalyvauja du – dovanotojas ir gavėjas. Kas džiugina kiekvieną pusę ir kaip sukurti nuostabią dovanojimo patirtį abiem?
Dovanos gavėjas bus laimingas, jei jam bus įteiktos dovanos, turinčios išliekamąją vertę (praktinę ir/arba emocinę). Dovanų teikėjai bus laimingiausi, jei matys, kaip dovanos gavėjas atpažįsta tą išliekamąją vertę. Kai dovanos gavėjo laimės reikalavimai patenkinami, dovanotojas gali pakilti į kitą lygį, sukurdamas įsimintiną mainų momentą (humoras, teatras, muzika ir t. t.). Dovanos gavėjas taip pat gali prisidėti prie dovanojimo patirties kūrimo, pavyzdžiui, įprasti siųsti dovanotojui nuotraukas, kuriose matyti, kaip jis vertina dovaną metų metus.
