Kaip keisis ugdymas po karantino… iki kito karantino?

Nors pamažu grįžtame prie ankstesnio, „iki karantino“  gyvenimo ritmo, pokyčiai yra juntami daugelyje gyvenimo sričių. Atsidaro darželiai, bibliotekos, kavinės, kurortai, gal net kaukes greitai galėsime užsidėti tik tuomet, kai patys nuspręsime, kad to reikia.

Iš kitos pusės, tas grįžimas dar atrodo labai trapus. Nežinome, kada plika akimi nematomas priešas vėl įsibraus į mūsų kasdienybę.

Ugdymo proceso tęstinumas, kėlęs daug rūpesčių karantino pradžioje, privertė mus visus – tėvus, pedagogus, vadovus – įšokti į skaitmeninį pasaulį ir per trumpą laiką prisijaukinti technologijas. Ar jau dabar galime atsipalaiduoti ir svajoti apie tai, kaip galėsime pasitraukti nuo ekranų ir atsigręžti į gamtą?

Būtų naivu, deja.

Pirminis nuotolinio ugdymo iššūkis per šį trumpą laiką evoliucionavo ir pavirto klausimu, kaip ugdymo formos keisis ateityje, kai (jei) karantinas taps mūsų dažna realybe. Kaip apskritai turi keistis švietimas ir mes patys? COVID-19 mus pažadino ir kaip reikiant supurtė, tad dabar pats metas adaptuotis ir kurti naujos kokybės švietimą, bendravimą, kasdienybę. Prie šio proceso aktyviau ar pasyviau prisidėsime visi, nes esame tampriai susiję ir vieni nuo kitų priklausomi.

Kaip jau minėjome, karantino laikotarpiu sudėtingiausia buvo prisijaukinti technologijas ir prisitaikyti prie naujų ugdymo formų, adaptuojant užduotis ir bandant išlaikyti mažųjų dėmesį prie ekranų. Panašu, kad dabar reikės visiems priprasti prie mišraus ugdymo formų – dalis vaikų eis į darželį, kita dalis tęs ugdymą namuose, ir reikia būti pasiruošus bet kurią dieną vėl tęsti ugdymą vien tik nuotoliniu būdu.

Nuotolinis ugdymas išliks aktualus

Tad ikimokyklinio ugdymo įstaigos turi neužmiršti savo pradėto darbo virtualioje erdvėje, toliau integruoti informacines priemones, kurių pagalba bet kuriuo metu galėtų vėl grįžti prie nuotolinio ugdymo ir tai sukeltų kuo mažiau sumišimo ir vaikams, ir tėvams. (Nuotolinio ugdymo organizavimas).

Padidėję higienos reikalavimai

Atsižvelgiant į naujus higienos reikalavimus, dabar yra tinkamas metas kritiškai peržvelgti savo ugdymo ir namų erdves, pasilikti tas žaidimo priemones, kurios yra lengvai valomos, sumažinti bendrą daiktų kiekį, kad būtų lengviau užtikrinti tvarką. Šis pasikeitimas nereiškia, kad vaikai neturės iš to rinktis žaidžiant.

Kritiškas žvilgsnis į savo aplinką

Atsinaujinant reikia atkreipti dėmesį į tas žaidimo priemones, kurios turi ne vieną panaudojimo galimybę, t.y. multifunkcinės. Pavyzdžiui, Sensorinė žaidimų širmelė vieną dieną gali padėti sukurti jaukų skaitymo kampelį, o kitą – skatinti lavinti pirštukus, dekoruojant širmelės sieneles minkštais veltiniais kamuoliukais.

Pasiskirstymas į mažas grupeles

Siekiant užtikrinti saugią aplinką tiek vaikams, tiek ugdytojams yra siūloma sudarinėti mažas vaikų veiklų grupeles. Šias grupeles galite sudarinėti atsižvelgiant į vaikų interesus, jau turimus įgūdžius ar net elgesio modelį. Šiuo metu vaikams yra rekomenduojama leisti kuo daugiau laiko gryname ore, tad sudarę nedidelę vaikų grupelę, leiskitės į pasivaikščiojimą gamtoje. Kita grupelė tuo metu tegu užsiima kita veikla ir taip paeiliui keiskite užsiėmimus su tos pačios grupelės vaikais.

Namų mokykla

Tikėtina, kad namų mokymas (ang. homeschooling) gali labiau paplisti, nes tėvai sieks priderinti vaikų mokymą prie savo šeimos individualaus ritmo ir patys užsiimti vaikų ugdymu. Nežinome, kiek ilgai viruso keliamos grėsmės tęsis, tad svarbu yra sukurti pastovų savo namų mokyklos kampelį, kuriame yra visos reikalingos priemonės lavinamosioms veikloms. Tad žaidimo priemonės, tinkančios ikimokyklinukų namų ugdymui, taps tik populiaresnės. Pavyzdžiui, šviesos stalai yra dažnai naudojama priemonė, lavinant vaiką namuose, nes šviesa pritraukia vaikų dėmesį bei yra patogi platforma įvairioms edukacinėms veikloms.

Atsparumas ir kūrybiškas mąstymas

Šiandieninė švietimo sistema vargiai atliepia ateities pasaulio poreikius. Susiklosčius dabartinėms aplinkybėms, yra puikus laikas peržiūrėti, ko ir kaip mes mokome savo vaikus bei pamąstyti, kokios savybės bus reikalingos ateityje.

Stebėdami įvairiausias žmonių emocijas ir veiksmus dabartinės krizės metu, matome, kad emocinis atsparumas ir gebėjimas prisitaikyti prie naujų aplinkybių bus būtinos savybės, reaguojant į staigius, netikėtus, kritinius pasaulio pokyčius. Jau šiuo metu didelę dalį informacijos galime sužinoti kelių mygtukų paspaudimu, tad akademinių žinių diegimas tampa mažiau reikšmingas.

Dabar svarbiau vaikus mokyti įgūdžių, kurie jiems vėliau padėtų ieškoti pasaulį keičiančių sprendimų. Kūrybiškumas, bendradarbiavimas, empatija tampa kaip niekada svarbūs. Nuo mažumės skatindami vaikų kūrybiškumą, jų individualų požiūrį į pasaulį, ugdysime unikaliai mąstančias asmenybes.

Kiek vaikų, tiek ugdymo planų

Dar nežinome, kaip klostysis viskas pasaulyje, tad nesvarbu, ar vaikas yra ugdomas darželyje, ar namuose, turime jam padėti atskleisti jo asmeninius talentus. Švietimo ekspertai kalba, kad viena iš galimų šios laikotarpių pasekmių ugdymui, yra dar didesnis dėmesys užsiėmimų individualizavimui. Reggio Emilia filosofijos pamatinė tezė “Vaikas centre” įgauna naują reikšmę ir pritaikymo galimybes. Visi vaikai yra skirtingi, ir dabar yra metas ugdyti asmenybes.

Atsimenu, kaip mano vaikas darželyje nupiešė gelsvai žalsvą „supelijusį“ grybą, nors dauguma kitų piešinukų aiškiai vaizdavo grybų karalių baravyką. Tada pagalvojau, kad jam turbūt piešimas ne prie širdies ir dailininku netaps. Šiandien galvočiau, kad tai yra nuostabu.