Mama – tigrė, mama – malūnsparnis, tėtis – švyturys. Prieraišioji tėvystė. Čia tik keletas pavadinimų, kuriuos tikriausiai esate girdėję. Natūralu, kyla klausimas – o kiek jų, tokių rūšių? Ir svarbiausia- kokie yra geriausi tėvai? Šis straipsnis apie tai, kodėl mums, tėvams, kategorijos neturėtų rūpėti ir kodėl turėtume liautis auklėti, kad galime išauklėti tokį vaiką, apie kokį svajojame.
Tvarka spintoje: tėvystės tipai psichologijoje
Visus madingus ir išeinančius iš mados tėvystės stilius psichologijos mokslas sudeda į 4 lentynas, kuriose išskiriami pagrindiniai tėvų tipai: valdingi, atlaidūs, atsiriboję ir autoritetingi. Vystymosi psichologė Diana Baumrind iš JAV pristatė šį suskirstymą dar 1960 metais ir jis naudojamas lig šiol.
Valdingi tėvai
Valdingi tėvai – visų pirma kontroliuojantys tėvai. Tėvai puoselėja aukštus lūkesčius savo vaikams, nustato aiškias taisykles, bausmių sistemą, iš vaikų tikisi paklusnumo ir savidisciplinos. Bendraujama viena kryptimi: tėvai pasako vaikams kaip reikia elgtis. Valdingi tėvai daug labiau vertina paklusnumą nei jausmų demonstravimą, šiltus santykius.
Atlaidūs tėvai
Priešingybė valdingiems tėvams. Šie tėvai – šilti, mylintys, labai vertinantys santykį. Namuose, jei ir yra keletas taisyklių ar reikalavimų, tai net tėvai nenoriai imasi priemonių, užtikrinančių, kad vaikai laikytųsi jų. Atlaidūs tėvai nedalina nurodymų ir net patarimų.
Atsiriboję
Paprastai pasakius, tai tėvai, kurie menkai rūpinasi savo vaikais. Gal ir patenkina svarbiausius jų poreikius, bet tik tiek. Atsiriboję tėvai turi mažus lūkesčius vaikams ir nepuoselėja savo santykių su jais.
Autoritetingi
Šie tėvai taip pat turi aukštus lūkesčius, kaip ir valdingi tėvai, tačiau jie savo vaikus mažiau kontroliuoja. Autoritetingi tėvai stengiasi suteikti daugiau patarimų, ir, svarbiausia, paramos. Šie tėvai, priešingai nei atlaidūs tėvai, drausmina savo vaikus, tačiau nesibodi paaiškinti reikalavimų, stengiasi, kad jie būtų aiškūs vaikams, išklauso vaikų nuomonės apie tai.
Pati Diana Baumrind mano, kad mes turėtume siekti tapti autoritetingais tėvais. Tai – auksinis standartas. Tėvų pasaulėžiūra turi reikšmingą įtaką vaikų pasitikėjimui savimi, savarankiškumui, emocinei sveikatai.
Gal geriausi tėvai yra mamos–tigrės ir tėvai–švyturiai?
Visi naujai atrasti ar populiariojoje literatūroje minimi pavadinimai vienaip ar kitaip priskiriami keturiems fundamentaliems psichologijos mokslo pripažintiems 4 tipams.
Pavyzdžiui, mama–tigrė priklauso valdingų tėvų kategorijai. Šis pavadinimas išpopuliarėjo 2011 metais, kuomet Amy Chua, kinų kilmės JAV gyventi mama, teisės profesorė, išleido knygą „Mamos – tigrės kovos giesmė“ (angl. „Battle Hymn Of The Tger Mom“). Šioje knygoje mama pasakoja apie kinų tradicija paremtus auklėjimo būdus, kuriuos ji taikė savo dukroms. Ji teigė, kad griežta disciplina ir aukšti lūkesčiai reikalingi norint pasiekti puikių, dažniausiai akademinių, rezultatų.
Tėvų-švyturių terminą sukūrė Dr. Kenneth Ginsburg, pediatras ir knygos „Vaikų ugdymas, orientuotas į klestėjimą. Knyga apie tai, kaip suderinti meilę su lūkesčiais, ir apsaugą su pasitikėjimu“ (angl. Raising Kids to Thrive: Balancing Love With Expectations and Protection With Trust) autorius. Jis teigia:
“Savo vaikams turėtume būti tarsi švyturiai. Stabilūs šviesos švyturiai ant kranto linijos, pagal kuriuos jie gali matuoti save. Vaidmens modeliai. Turėtume žvelgti į uolas ir rūpintis, kad jie į jas neatsitrenktų. Turėtume žvelgti į vandenį ir ruošti juos plaukti per bangas, taip pat turėtume pasitikėti jų gebėjimu išmokti tai daryti“.
Akivaizdu, kad tai – autoritetingų tėvų tipas.
O gal geriausi tėvai tie, kurie nuolat tobulėja?
Amazon knygyno paieškos langelyje įvedus žodį „tėvystė“, paieška sugeneruoja 60 000 knygų pasirinkimą. Beveik kiekvieno save gerbiančio žiniasklaidos portalo skilčių sąraše, šalia politikos, verslo, meno ir sporto, tiesa, šiek tiek žemiau, rasite ir skiltį apie tėvystę (pvz.: The New York Times). Net „The Economist“ pateikia ne mažiau nei 100 straipsnių apie tėvystę.
Informacijos srautas apie tai, kaip tapti gerais ar geresniais tėvais didžiulis. Taip pat kaip ir būti puikiu lyderiu. Kaip būti sveiku žmogumi. O kiek dar taisyklių, instrukcijų ir teorijų kaip būti laimingu žmogumi!
Prognozuojama, kad saviugdai šiais metais žmonės išleis apie 44 milijardus USD ir ši suma augs ateinančius kelis metus vidutiniškai apie 6%. Taigi, informacijos (ir spaudimo), kaip tapti tobulesniems visose gyvenimo srityse tik didės.
Būkite sodininku, o ne dailide
Kylant nuolatiniam spaudimui būti tobulesniems tėvams, kai kuriems tėvams tiesiog nusvyra rankos. Man taip pat. Jaučiu, kad kaina, kurią mokame už šiuos mokslus būti vis geresniems – labai aukšta: nuolatinis nepasitenkinimas savimi, nuovargis, dar kitaip – gyvenimo džiaugsmo stygius.
Alison Gopnik, vystymosi psichologė, savo knygoje „Sodininkas ir dailidė“ (angl. „The Gardener and the Carpenter“) teigia, kad mes, tėvai, nerimaujame per daug ir siūlo žiūrėti į tėvystę kaip į sodininko darbą, o ne staliaus (http://alisongopnik.com/ ) . Kaip sodininko, kuris sodina, laisto, formuoja sodą, bet supranta, kad gamta taip pat atlieka savo darbą ir ne viskas atrodys taip kaip mes, net ir būdami patys geriausi tėvai, suplanavome.
Ši poetinė metafora suteikė lengvumo mano kasdienybei! Galvodama apie jų ateitį vietoj susirūpinimo (ar eina tuo keliu), leidžiu sau patirti nuostabos jausmą (kiek daug kelių jų laukia!).
Mes per daug sureikšminame auklėjimą
Bryan Caplan savo knygoje „Savanaudiškos priežastys turėti daugiau vaikų“ atskleidžia, kaip turėdami daugiau vaikų galime būti laimingesni (http://www.bcaplan.com/ ). Autorius sako, kad mes turime daug mažiau įtakos savo vaikams nei manome, ir kad daug daugiau įtakos nei manome turi genai ilgalaikėje perspektyvoje ir kalbant apie vidutines šeimas išsivysčiusiose šalyse. Jis remiasi skirtingais dvynių ir įvaikintų vaikų tyrimais. Anot jo, tėvai kenčia nuo to, ką psichologai vadina kontrolės iliuzija.
Ar tai reiškia kad auklėjimas nereikalingas? Ne, tai reiškia, kad greičiausiai ilgoje perspektyvoje, jei jūs gyvenate išsivysčiusioje šalyje, jūsų vaikai užaugs gerais žmonėmis, nepriklausomai nuo to, ar jūs buvote geriausi tėvai ar vidutiniški. O auklėjimas svarbus – nes, anot tų pačių dvynių ir įvaikintų vaikų tyrimų, nuo pačių tėvų gerokai priklauso, kaip vaikai suvokia ir prisimena vaikystę.
Šiuos autorius jungia požiūris, kad mes per daug žiūrime į tėvystę kaip į namų ruošos darbą, kaip į pareigą atlikti darbą ir sukurti (išskaptuoti kaip kokiam dailidei) mūsų įsivaizduojamą kūrinį.
Atkreipkite dėmesį į ką kreipiate dėmesį
Tikiu, kad, jei skaitote šį tekstą, nepatenkate į atsiribojusių tėvų gretas. Pakanka būti gera mama, kad taptum geriausia savo vaikui. Mylinti, atsakinga ir patirianti gyvenimo džiaugsmą. Adam Grant, organizacinės psichologijos profesorius, rašantis mokslo populiarinimo temomis, sako:
„Nesvarbu, ką sakome, vaikai sužino, kas mums svarbu, stebėdami, ką darome. Tai, į ką sutelkiame dėmesį, jiems parodo, ką vertiname. Norint būti geru pavyzdžiu, svarbiausia atkreipti dėmesį į savo dėmesį“.
Adam Grant
