Tėvų įsitraukimas ir vaidmuo vaikų mokymosi kelyje auga ir keičiasi. Tėvai yra svarbi švietimo sistemos dalis, ir tėvų įsitraukimas nusipelno ne menkesnio visuomenės dėmesio nei mokytojai, vaikai ar ugdymo turinio pokyčiai.
Mokymosi procesus skatina bendravimas su tėvais, mokytojais ir bendraamžiais. Švietimas geriausiai tarnauja savo tikslui, kai jo raida yra vienu žingsniu priekyje bendros visuomenės raidos. Istoriškai mokytojai turėjo geresnę prieigą prie žinių, todėl jie turėjo daugiau galimybių suteikti besimokantiesiems suvokimą apie pasaulį. Švietimas tarnavo savo tikslui.
Šiandien vaizdas visai kitoks. Daugėja tėvų, turinčių itin platų ir gilų pasaulio ir technologijų pažinimą. COVID-19 pandemija atvėrė retą galimybę tėvams iš tiesų pamatyti, kaip jų vaikas mokosi. Vaizdas ne visada stebino gerąja prasme.
Aptarkime, kodėl ir kaip tėvų įsitraukimas į ugdymo procesą gali padėti sumažinti atotrūkį tarp praeities ir ateities švietimo.
Kokie tėvai esate jūs?
Jei pasikalbėtume su tėvais apie tai, kaip giliai jie įsitraukia į vaiko mokymąsi, atsakymai bus skirtingi. Kiekviena šeima (o dažnai ir kiekvienas jos narys) turi unikalų gyvenimo vertybių rinkinį, kuris daro didelę įtaką jų požiūriui į vaikų auklėjimą.
Kai kurie pasisako už mažesnį tėvų įsitraukimą ir didesnį vaiko savarankiškumą, vertina galimybę patirti didesnę riziką ir nesėkmes. Kitiems patinka būti kartu su vaiku kiekviename naujame žingsnyje; tokie tėvai nori būti gerai informuoti apie vaiko raidą. Yra tėvų “sraigtasparnių”, kurie iš visų jėgų stengiasi apsaugoti savo vaikus nuo iššūkių, galinčių pasitaikyti jų gyvenime, ir tėvų “sodininkų”, kurie visomis priemonėmis palaiko savo vaikus, bet kartu skatina vaikus būti savarankiškus. “Virtualūs” tėvai mano, kad mokykla privalo pasirūpinti jų vaikų gerove.
Tėvų ir auklėjimo tipų yra kur kas daugiau – tėvai ‘buldozeriai”, mamos “tigrės”, viską leidžiantys tėvai, autoritariniai tėvai, autoritetingi tėvai, sąmoningi tėvai, prieraišumą puoselėjantys tėvai, holistinio požiūrio tėvai ir taip toliau.
Kai kalbama apie vaikų mokymąsi, visų tipų tėvai vienodai trokšta, kad jų vaikams gerai sektųsi.
Kaip tėvai gali padėti vaikui siekti geriausio?
Vyrauja klaidinga nuomonė, kad vaikus reikia “mokyti”, ypač ugdyti jų raštingumo ir skaičiavimo įgūdžius. Nerimaujame, kad jie atsiliks, ir, žinoma, visi norime savo vaikams geriausio. Yra daugybė įrodymų, kad maži vaikai geriausiai mokosi ir tobulėja žaisdami. Todėl nebūtina tiesiogiai “mokyti” savo vaikų. Geriau kartu pažaisti, siekti kuo įvairesnių patirčių ir savo elgesiu nuosekliai rodyti pavyzdį. Žaisdami vaikai gali ugdyti pasitikėjimą savimi, savigarbą, bendravimą ir pagrindines nuostatas, kurios ateityje padės jiems siekti savo tikslų.
Kai tenka ilgiau pabūti kartu namuose, ypač karantino metu, mūsų vaikų įpročiai ir įgūdžiai tampa aiškiai matomi. Iš arti matydami bendrą vaizdą, galime lengviau suvokti, kurie vaiko įgūdžiai ar įpročiai labiausiai padeda ar trukdo sparčiau lavėti. Kartais trukdo elementarus sveiko dienos režimo nesilaikymas – miego, mitybos ir fizinio aktyvumo trūkumas. Kartais sprendimai nėra tokie akivaizdūs.
Įsitraukiant į vaiko mokymosi kelionę, daugiausia dėmesio verta sutelkti ne į pasiekimus, o į ilgalaikių mokymosi pagrindų – augimo mąstysenos, kūrybiško mąstymo, atkaklumo, atsparumo, bendradarbiavimo, rizikos prisiėmimo – formavimą. Yra svarbiau, kad vaikas įgytų įprotį mankštintis ir dėti pastangas, siekiant tikslo, negu laimėti kiekvienas varžybas. Augimo mąstysena yra svarbiau už tobulo popierinio lėktuvėlio išlankstymą ar aukštą įvertinimą.
Ugdyti įpročius ir įgūdžius yra sunkiau nei padaryti užduotis už vaiką ar su vaiku. Bet verta link to eiti, linkint savo vaikams gero.
Būkite šalia vaiko
Siekiant padėti vaikams kurti vertingus mokymosi įgūdžius, yra paprastų, bet veiksmingų dalykų, kuriuos galime daryti kasdien. Helen Pearson, mokslo žurnalistė, redaktorė ir rašytoja, teigia: “Visai maži dalykai, kuriuos daro tėvai, yra susiję su geresniais vaiko pasiekimais gyvenime. Pavyzdžiui, kalbėti ir klausytis vaiko, šiltai jam atsakyti, mokyti jį raidžių ir skaičių, vesti į ekskursijas, keliauti. Taip pat labai svarbu kasdien jiems skaityti”.
Pandemija atėmė vieną iš svarbiausių dalykų, susijusių su ugdymo įstaigų lankymu, t. y. socializaciją ir bendravimą su bendraamžiais. Mes, tėvai, negalime visiškai pakeisti draugų, tačiau galime padėti vaikams pajusti, kad visada esame pasirengę atvirai pasikalbėti apie viską ir net pažaisti jų žaidimus. Nuo sūnaus mokyklos uždarymo pradžios išbandžiau daugybę žaidimų ir parsisiunčiau programėlių, kurios manęs visiškai nedomina. Tai nedaug pastangų reikalaujantis veiksmas, kuris palaiko mano sūnaus emocinę gerovę, ir aš matau, kaip jam tai svarbu.
“Vaikai – tai gyvi pranešimai, mūsų siunčiami laikui, kurio nematysime”. John F. Kenedy
Koks tėvų įsitraukimas į ugdymą kelia abejonių?
EBPO atlikti tyrimai ir statistika rodo, kad 47 proc. mokyklų įstatymo arba laisvanoriškumo principu įtraukia tėvus į ugdymo procesus. Yra daugybė būdų įtraukti tėvus į ugdymą. Tačiau įdomu, koks įtraukimas yra vertingas ir ar jis atspindi pokyčius greitai besikeičiančioje aplinkoje? Gana dažnai tėvai susiduria su situacija, kai vaikai parsineša užduotis, kurioms atlikti reikia tėvų pagalbos. Ar toks tėvų įsitraukimas tikrai yra vertingas? Kitas tipiškas atvejis – grįžtamojo ryšio tėvams suteikimas tik tada, kai jų vaikų rezultatai yra prasti arba jie netinkamai elgiasi.
Namų darbų užduočių atlikimas kartu su vaikais gali turėti naudos – suartinti tėvus ir vaikus, tačiau palikime šį tikslą šeimai. Vaikai išmoksta prisiimti visą atsakomybę už savo darbą ir ugdo pasitikėjimą savimi, kai darbus atlieka savarankiškai. Tai svarbiau už patį atliktos užduoties rezultatą. Be abejo, vaikai turėtų suprasti, kaip ir kada reikia prašyti jų pagalbos, o tėvai visada gali padėti, kai jų prašoma. Tačiau tėvai jau seniai atliko savo mokyklines užduotis, todėl šiuo konkrečiu tikslu daugiau jų nebetrukdyčiau.
Negatyvios naujienos iš vaiko ugdymo įstaigos taip pat nepadeda tiesti tiltų. Nė vienam iš mūsų nepatinka gauti neigiamų atsiliepimų, todėl jei su tėvais susisieksite tik tada, kai jų vaikas pateks į bėdą – rezultatas bus neigiami šeimos ir mokyklos santykiai. Paprastai tai reiškia, kad dėl to nukentės vaikas ir jo mokymasis.
Kaip darželis ar mokykla gali prasmingai įtraukti tėvus į ugdymą?
Mokymasis vyksta bendraujant su mokytojais, tėvais ir bendraamžiais. Tėvai nori žinoti, kas vyksta mokykloje. Šis noras žinoti neturėtų būti laikomas noru kontroliuoti. Žinojimas, ko mokosi jų vaikas, įkvepia šeimos pokalbius apie tėvų patirtį šia tema. Bendra patirtis ir neformalūs pokalbiai padeda vaikams geriau suprasti temą ir, dar svarbiau, atsakyti į klausimą “kodėl aš turiu to mokytis?”.
Tėvai dažnai nuoširdžiai nori pasidalyti savo žiniomis su vaiko darželiu ar mokykla. Tai NEMOKAMAS ir dar neišnaudotas žinių šaltinis. Kartą per mėnesį ar kas dvi savaites apsilankykite vienos klasės tėvų darbo vietoje, o po to pakoreguokite mokymosi programą, kad vaikai galėtų apmąstyti savo įspūdžius. Paprašykite šeimų, kurios keliauja į įdomias vietas, pasidalyti su klase savo kelionių istorijomis, o vėliau gilintis į konkrečias kultūros ar geografijos temas.
Veiksmingas tėvų įsitraukimas į ugdymo organizacijos gyvenimą padės kurti stiprią mokyklos bendruomenę, kurią sudaro mokytojai, mokiniai IR tėvai. Savo ruožtu tai padės užmegzti ir puoselėti pozityvius santykius tarp visų dalyvių ir sukurs nei vieną galimybę gauti naujausių žinių, kurių neįmanoma rasti vadovėliuose.
Tėvų įsitraukimas, rengiant ankstyvojo ugdymo programas ir mokymo planus, yra puiki ir vis dar nepakankamai įvertinta galimybė sparčiau kurti modernesnę švietimo ateitį.
Trumpai apie tai, kas svarbiausia
Kaip darželiams ir mokykloms prasmingai įtraukti tėvus į ugdymą:
- Atverkite tėvams langą į jų vaiko ugdymą – pasidalykite su tėvais informacija apie vykdomus projektus.
- Pasidalinkite teigiamais jų vaiko pasiekimais.
- Skatinkite tėvus skaityti vaikui arba kartu su juo.
- Padėkite tėvams suprasti, kur jų vaikui reikia pagalbos. Sutelkite grįžtamąjį ryšį apie mokymosi įgūdžius, pagrindines nuostatas ir augimo mąstyseną.
- Venkite tėvams duoti namų darbų. Mokymosi kelionėje pagrindinis dalyvis yra vaikas.
- Skatinkite ir kvieskite tėvus pasidalinti savo unikaliomis žiniomis.
- Kurkite stiprią ir įkvepiančią bendruomenę. Kaip sako Afrikos (Nigerijos Ingbo bendruomenės) patarlė, vaikui užauginti reikia viso kaimo.
Jei esate tėvai, išmintingai įsitraukite į savo vaiko mokymosi kelionę:
- Būkite šalia vaiko, kad prireikus, galėtų paprašyti pagalbos.
- Sutelkite dėmesį į teisingų nuostatų, įgūdžių ir įpročių ugdymą visam gyvenimui.
- Dalinkitės savo unikaliomis žiniomis ir patirtimi su vaiko ugdymo organizacija.
- Pasitarkite su mokytojais, kokias priemones ir žaislus galite naudoti namuose, kad suderintumėte mokymosi ir žaidimų patirtį.
- Žaiskite mėgstamus vaiko žaidimus.
- Kalbėkite su vaiku apie tai, kas svarbu jai ar jam svarbu. Raskite žaismingą būdą pasidalyti savo unikaliomis žiniomis su vaiku.
- Nuolat priminkite vaikui, kad mokymasis vyksta ir darželyje ar mokykloje, ir už jų sienų, kad mes mokomės kasdien tiek iš mokytojų, tiek iš kitų žmonių, net ir bendraamžių.
“Vaikai – tai gyvi pranešimai, mūsų siunčiami laikui, kurio nematysime”. John F. Kenedy
