Kaip vaikai suvokia aplinką?

Vaikas ir pasaulis

Jeigu dažnai einate su vaikais pasivaikščioti pėstute, o ne su vežimėliais ar kitomis jums patogiomis priemonėmis, tai žinote, kaip ilgai gali užtrukti kelionė net ir nedideliu atstumu. Reikia ištirti šaligatvio plyteles, kiekvieną balą, žolės kupstelį, išdygstančius ir pasislepiančius sraigės ragelius ir dar be galo daug dalykų.

Maži vaikai nori suprasti tai, ką mato aplink save, sudėlioti matomus vaizdus ir objektus į sau suvokiamas “lentynėles”.

Ar pagalvojote, kad šiais laikais mūsų mažieji daug laiko praleidžia ne namuose, o ugdymo aplinkoje? Jeigu nuo pat mažens vaikas pradeda lankyti lopšelį ir vėliau darželį, tai suskaičiuotume apie 12,000 ankstyvosios vaikystės valandų ne namuose. Skaičius įspūdingas ir dar kartą verčia pamąstyti, ar ši aplinka padeda kurti laimingos vaikystės prisiminimus.

Kas yra ir kas turi būti vaiko aplinkoje?

Nereikia net kalbėti, kokią ypatingą reikšmę turi vaiko ugdytojai. Ir ne tik dėl to, kad tai žmonės, su kuriais vaikais praleidžia daugiausia laiko po tėvų.

Pedagogai kuria aplinką, kuri padeda puoselėti ir vystyti naujus vaikų įgūdžius bei pažinimą, skatinti aktyvų domėjimąsi pasauliu, atsižvelgiant į jų amžių.  Išleisdami vaikus į lopšelį ar darželį, mes norime, kad čia vaikai jaustųsi saugūs ir laimingi, augtų protingais, jautriais aplinkai ir draugiškais žmonėmis.

Tačiau tokia aplinka pati savaime nesusikuria. Tai padaro pedagogai, ir ši užduotis be galo atsakinga.

Pirmasis žingsnis, kuriant tinkamą aplinką mažyliams, yra suprasti kaip mokosi ir vystosi skirtingų amžiaus grupių vaikai.

Kiekvienas augimo etapas yra unikalus. Pavyzdžiui, kūdikiai ir mažyliai iki 3metų geriausiai susipažįsta su aplinka per sensorinį, fizinį patyrimą. Jis supras, kas yra kamuolys, kai pabandys jį ridenti, palies paviršių. Todėl mažylių aplinkoje turi būti galimybių tyrinėti objektus fiziškai.

Ikimokyklinukai mokosi labai intensyviai ir jau turi galingą pažinimo įrankį – kalbą. Jie gali užduoti klausimus, į juos atsakyti, jie supranta daiktus ne tik juos liesdami, bet ir girdėdami pavadinimus, simbolius. Tad šalia medžiagų ir objektų tyrinėjimo galimybių šio amžiaus grupės aplinkoje yra ryškus poreikis sukurti skirtingos veiklos zonas.

Savęs suvokimas

Santykyje su aplinka vaikai įgyja supratimą apie save – ši mintis yra viena iš svarbiausių Reggio Emilia ugdymo pasaulėžiūroje.  Aplinka yra trečiasis pedagogas, sako šios ankstyvojo ugdymo pasaulėžiūros kūrėjai. Gana dažnai suaugusieji mano, jog vaikams patinka ryškios bazinės spalvos. Tačiau Reggio aplinkoje vyrauja šviesos ir erdvės pojūtis, kurį sukuria šviesios ar net baltos sienos, ekranai, šviesos staliukai, veidrodžiai ar širmelės. Tokia aplinka yra draugiškesnė kūrybai ir erdvės pokyčiams. Reggio aplinka metų pradžioje ir metų pabaigoje iš esmės pasikeičia, transformuojasi, evoliucionuoja dėka vaikų kūrybos ir bendrų projektų.

Spalvas į aplinką atneša patys vaikai savo aprangos, naudojamų priemonių bei kūrinių pagalba.

Edukologai ir neurologai vieningai sutaria, kad pirmieji 7-8 metai yra ypatingai svarbus  smegenų vystymosi etapas. Kūdikiai gimsta su smegenų ląstelėmis, laukiančiomis kol jas sujungs į sudėtingą, nuostabų neuronų tinklą. Dalis neuroninių jungčių jau būna susiformavusios iki gimimo, tačiau didžiąją dalį suprogramuos ankstyvosios vaikystės patirtys.