Visi mes svajojame. Kartais užsisvajojame ir pravažiuojame posūkį į darbą, įlipame į šlapią balą arba pamirštame kur pasidėjome piniginę. Kuo skiriasi svajonių kūrimas nuo užsisvajojimo? Juk turėti svajonę, o gal net daug svajonių, panašu į sparnus, kurie mus neša į priekį. Tai gal taip vadinamas užsisvajojimas (arba išsiblaškymas) yra svajonių kūrimo mašina?
Kiekvieną kartą nutraukdama savo ar vaiko užsisvajojimo būseną, suabejoju, ar teisingai elgiuosi. Šis nerimas pavirto nedideliu tyrimu apie užsisvajojimą, dėmesį ir jų sveiko santykio ieškojimą,
Mūsų visuomenėje užsisvajojimas dažnai turi neigiamą atspalvį, nes jis prieštarauja siekimui produktyviai atlikti užduotis. Įvairūs psichologiniai, moksliniai tyrimai pateikia kontraargumentus ir sako, kad mes natūraliai kasryt panyrame į užsisvajojimo būseną bent 20-30 minučių ir kad toks dienos sapnavimas atmerktomis akimis turi daug teigiamų pasekmių. Pasirodo, tai padeda mums sumažinti įtampą, pagerinti santykius su aplinkiniais ir kovoti nuoboduliu, padidina produktyvumą ir skatina kūrybiškumą. Būtent užsisvajojimo metu gali ateiti stiprus noras šūktelėti “Eureka!”
Iš kitos pusės, turbūt sunku būtų rasti labiau vertingesnį įgūdį gyvenime, kaip gebėjimas sukaupti dėmesį. Gebėjimas susikaupti praverčia analizuojant bet kokią informaciją, siekiant išmokti ką nors nauja, sprendžiant kasdienius iššūkius. Kol Jūs skaitote šias eilutes, aplinkui verda gyvenimas – vaizdai, garsai, kvapai, prisiminimai. Kaip gi mes galime suvaldyti šiuos potyrius ir išlaikyti dėmesį ties konkrečiu dalyku?
Mūsų dėmesys yra lankstus, ribotas ir selektyvus. Vaikų vystymosi ekspertai sako, kad 4-5 metų vaikas turėtų gebėti susikaupti vienai užduočiai nuo 2 iki 5 minučių, padauginant jas iš vaiko metų skaičiaus. Taigi, maži vaikai turėtų galėti išlaikyti dėmesį 4-20 minučių ir galbūt kiek daugiau, priklausomai nuo užduoties. Tačiau tai nėra griežta taisyklė.
Mačiau ne vieną vaiką, kuris gali 30 minučių dėlioti Lego konstruktorius, tačiau nenusėdi nei minutės, kai reikia parašyti savo vardą.
Vaikams lengviau sukaupti dėmesį, kai jiems patinka tai, ką daro. Ir atvirkščiai, jiems sunku susikaupti, kai yra prašomi padaryti tai, kas jų nedžiugina. Todėl pirmasis patarimas kaip padėti vaikui dėmesį yra susijęs ne su vaiku, o su Jumis.
Būkite kūrybiški ir lankstūs. Kalifornijos Universiteto vystymosi elgsenos pediatras dr.Nylas Rochas (Neal Rojas) sako, kad tuomet, kai pirmą kartą pristatote vaikui naują užsiėmimą, Jūs išbandote savo kūrybiškumą ir lankstumą. Nuo pirmojo pristatymo priklauso kaip vaikas sugebės susikaupti veiklai antrą ir trečią kartą.
Paskatinkite judėti. Kūno judesys stimuliuoja smegenų veiklą. Raskite patinkantį vaikui aktyvų užsiėmimą, pasivaikščiokite, pasivažinėkite dviračiu ar riedučiais, bent jau pastraksėkite kartu su vaiku prieš sėsdami prie veiklos, reikalaujančios susikaupimo.
Susikaupkite! Norėdami kad vaikas susikauptų, tėvai patys turi skirti vaikui koncentruotą dėmesį. Jeigu būdami virtuvėje šūktelėsim vaikams, kad susitvarkytų kambarį, tai vargu, ar sulauksim norimo rezultato. Dr. Rochas pataria būti fiziškai arti vaiko, nusileisti iki akių lygio, užmegzti akių kontaktą ir tik tuomet duoti trumpas, aiškias instrukcijas, ką reikia padaryti.
Tinkamos užduotys. Vaikai gali “atsijungti” arba prarasti dėmesį, kai užduotis jiems pasirodys per sunki. Tokiu atveju tiesiog padalinkite užduotį į mažesnius žingsnelius.
Svajojimo užsiėmimai. Jei matote, kad vaikai išnaudojo dėmesio limitą, padarykite svajojimo pertrauką. Leiskite vaikams atsigulti ant grindų ar kitaip patogiai įsitaisyti, kelis kartus giliai pakvėpuokite ir pasvajokite kartu!
