COVID-19 pandemija paveikė apie 1,68 mlrd. besimokančiųjų daugiau nei 190 šalių visuose kontinentuose. Tai sudaro 94% visų pasaulio darželinukų, moksleivių, studentų. Pandemija iš esmės pakeitė pedagogų bei tėvų profesinius vaidmenis ir asmeninius gyvenimus.
Jau prieš pandemiją vietoj mokytojų bei auklėtojų pradėtas dažniau naudoti terminas “ugdytojai”. Dabar šis terminas įgijo dar didesnę prasmę. Norint pasiekti ir į mokymosi procesą įtraukti už ekrano esančius vaikus, nebepakanka vien tik perteikti žinias. Pedagogai tapo ugdytojais, mentoriais, patarėjais, organizatoriais, vertintojais, socialiniais darbuotojais.
Tėvai ne savo noru tapo aktyviais mokymosi proceso dalyviais šalia būtinybės prisitaikyti prie profesinio gyvenimo pokyčių bei padidėjusio namų ruošos sąrašo. Susigaudyti tarp begalybės resursų, instrukcijų, grafikų, namų darbų, ypač jei namuose daugiau nei vienas vaikas, yra tikrai nelengva nei fiziškai, nei psichologiškai.
Norėčiau, kad kas nors padarytų trumpą veiksmų sąrašą, kuris padėtų išspręsti visas problemas. Deja, žinau, kad tokio sąrašo negali būti. Švietimas yra toks sudėtingas, jautrus, daugiasluoksnis, daugiaveidis, gyvenimus ir asmenybes keičiantis procesas, kad priimdami net ir labai apgalvotus ugdymo sprendimus negalime būti tikri, kad jie mus nuves ten, kur norėtume.
Tai tas pats kaip žaisti 3D šachmatais.
Kai jaučiu, kad informacijos gausa tampa panaši į chaosą, pirmas dalykas, kurį stengiuosi padaryti, yra užfiksuoti tai, ko ieškau. Jei aiškiai suprasime, ko ieškome ir siekiame, kokius iššūkius norime išspręsti, bus lengviau suvaldyti informacijos gausą ir tikslingai nukreipti savo energiją bei laiką.
Taigi, pažiūrėkime, kokie yra patys didžiausi švietimo iššūkiai, tuomet apžvelgsime kokie yra esminiai kokybiško ugdymo elementai, svarbūs tiek fizinėje, tiek virtualioje aplinkoje, ir vėliau pasidalinsime paprastais ir sėkmingais prisitaikymo prie nuotolinio ugdymo pavyzdžiais.
Iššūkiai, su kuriais susiduria ugdytojai, vaikai ir tėvai
- Vaikams yra sunku susikaupti, motyvacijos lygis žemas.
- Vaikai jaučiasi vieniši, jiems trūksta draugų (nepaisant to, kad yra galimybės bendrauti virtualiai).
- Vaikai praleidžia vis daugiau laiko prie ekranų. Ugdytojai turėtų surengti daugiau užduočių, atliekamų ne prie ekrano.
- Ugdytojai, tėvai ir besimokantieji susiduria su sunkumais, negaudami pakankamos pagalbos ir apmokymų, kaip naudotis skaitmeniniais įrankiais. Dažniausiai įgūdžiai gerinami tik tiek, kiek pakanka išgyventi iki kitos dienos.
- Tėvai sunkiai randa balansą tarp profesinio gyvenimo ir namų mokymo.
- Sudėtinga išlaikyti pozityvius vaikų-tėvų-ugdytojų santykius.
- Grupiniu žaidimu paremtas mokymasis yra apribotas, ypač ten, kur reikia įtraukti fizinę veiklą, pvz., muzika, teatras, šokiai ir pan.
- Psichinė sveikata tapo rimta problema, stipriai padaugėjo vaikų nerimo, liūdesio lygis.
- Sudėtinga užtikrinti ugdymo tęstinumą vaikams su specialiaisiais poreikiais
- Mažai bendradarbiavimo tarp mokytojų, tėvų, mokymo įstaigų bei šalių, nors dalinimasis gerąja patirtimi padėtų greičiau spręsti bendrai patiriamas problemas.
Žinoma, šis sąrašas nėra baigtinis, tačiau vietoj bandymo surašyti viską, naudingiau yra išskirti 3-5 aktualias problemas ar iššūkius ir nukreipti savo resursus jų sprendimui.
5 esminiai aukštos ugdymo kokybės principai
Su pandemijos pabaiga kai kurie iššūkiai išnyks savaime, tačiau ugdymo kokybė visada bus prioritetų sąrašo viršuje. Todėl verta ieškoti tokių sprendimų ir vadovautis tokiais principais, kurie bus aktualūs tiek fizinėje, tiek virtualioje aplinkoje.
Ollie Bray, LEGO fondo direktorius, išskiria penkis esminius geros ugdymo praktikos bruožus, galiojančius ir fizinei, ir virtualiai aplinkai:
Patirtys, teikiančios vaikams džiaugsmą, net jeigu reikia įveikti sunkias užduotis. Žinomas edukologas, MIT profesorius, LEGO Mindstorms kūrėjas Seymour Papert, stebėdamas vaikus, apibūdino šias patirtis kaip “sunku bet smagu” (angl., “hard fun”);
Patirtys, padedančios vaikams suprasti “kam man to reikia”;
Patirtys, kurios įtraukia į aktyvų dalyvavimą pamokoje ar užsiėmime. Paprastai tai yra projektinė veikla su laisvai apibrėžtais projekto tikslais, skatinant vaikus tikslingai sukaupti dėmesį ir pasinerti į procesą;
Patirtys, apimančios pasikartojančius procesus ir mąstymą, pvz., eksperimentavimą, hipotezių tikrinimą;
Patirtys, kurios skatina socialinį bendravimą.
5 praktiniai patarimai iš sėkmingos nuotolinio ugdymo patirties kūrėjų
“Gyvosios dienotvarkės” yra vienas iš Reggio Emilia ugdymo filosofijos ir metodikos principų, ir jis yra labai tinkamas nuotoliniam ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymui. Nesvarbu kur – darželyje ar namie – vaikai nuolat žaidžia. Jei ugdote ikimokyklinukus, paprašykite tėvų stebėti ir nufotografuoti, ką labiausiai mėgsta žaisti jų vaikai pastarosiomis dienomis. Kai tėvai atsiųs jums šias žaidimo akimirkas, turėsite puikias įžvalgas apie vaikų susidomėjimo objektus. Per žaidimą vaikai parodo vidines mintis ir emocijas, kurias jiems dar sunku išreikšti žodžiais.
Surenkite kitą nuotolinį susitikimą su tais vaikais, kurie žaidžia panašius žaidimus, ir sukurkite užsiėmimą susijusia tema. Pavyzdžiui, grupelėje vaikų, mėgstančius žaisti kaladėlėmis, pakalbėkite apie tai, ką galima pastatyti iš plytų, kokius pastatus jie mato per langą arba prisimena iš knygų, TV, kelionių. Parodykite vaikams nuotraukas, kurias atsiuntė tėvai ir kuriose jie atpažins save bei pamatys ką pastatė jų draugai. Tai jiems suteiks džiaugsmo ir per asmeninį patyrimą “suriš” žaidimą su užsiėmimo tikslu.
Veikla už ekrano ribų. Jeigu iki pandemijos dažnai ragindavome vaikus kuo mažiau praleisti laiko prie ekranų, tai dabar ekranai šviečia daugiau nei bet kada. Ir ši tendencija, nors ir neišvengiama, tačiau kelia susirūpinimą. 2-7 metų vaikams ekranai gali būti žalingi. Todėl verta skirti daugiau dėmesio pagalvojimui apie veiklas, kurioms nereikia telefonų ar kompiuterių.
Tęsiant kaladėlių temą, pasiūlykite vaikams namuose pastatyti pilį ar bet kokį kitą objektą, panaudojant kartonines dėžes, švarias pakuotes ir kitas namuose esančias medžiagas. Paprašykite tėvų nufotografuoti ir atsiųsti nuotraukas ar video su užfiksuotais vaikų kūrybos ir žaidimo procesais. Svarbu neapkrauti tėvų papildomu rūpesčiu, prašant įsigyti medžiagas, kurių nėra namuose. Leiskite laisvai interpretuoti užduotis. Kita vaikams smagi veikla, nereikalaujanti ekrano, yra maisto gamyba. Nusiųskite nesudėtingų receptų arba pasiūlykite jiems patiems sukurti naują patiekalą. Atraskite tokias veiklas, kurios veikia visus vaiko pojūčius.
Trumpi užsiėmimai, mažos grupės ir muzika. Efektyviausia planuoti užsiėmimus nedidelėse 4-5 vaikų grupelėse ir neužtrukti ilgiau nei 15 min vieno ritmo, pobūdžio informacijos perteikimui. Taip yra lengviau išlaikyti vaikų dėmesį ir pasiekti pagrindinį pamokos, užsiėmimo tikslą. Gerai apgalvokite, kokia yra pati svarbiausia užsiėmimo žinia, rezultatas, informacija, ir nesistenkite suteikti kuo daugiau per trumpą laiką. Jau geriau tai bus tik vienas naujas žinojimas, bet jo svarba bus ilgalaikė.
Muzika ir bendri šokiai daro tikrus stebuklus nuotoliniame ikimokyklinukų ugdyme. Vaikams tokia veikla suteikia džiaugsmo ir tuomet jie lengviau įsitraukia į užsiėmimus.
Pozityvus ir nuoseklus ryšys. Ugdymo įstaigų patirtis iš skirtingų pasaulio šalių rodo, kad labai svarbu palaikyti reguliarų ryšį su šeimomis, nes jos yra artimiausi ugdymo partneriai. Galite net kasdien siųsti šeimoms trumpus laiškus, kuriuose bus ne tik užduotys vaikams, bet ir padėkos, padrąsinimo žinutės, nuotraukos bei video su vaikų muzikavimu ar šokiais, patarimai kaip nuraminti ar užimti vaikus po ugdymo veiklų. Taip pat verta susisiekti su tėvais kartą per savaitę. Suprantama, kai kuriems tėvams tai gali būti sudėtinga, todėl tokie virtualūs susitikimai neturėtų būti privalomi.
Svarbiausia, būkite dėmesingi ir atlaidūs sau. Matuokite savo sėkmę vaikų įsitraukimu ir šypsenomis. Jeigu nepavyksta jų sudominti, nepergyvenkite ir nepraraskite ūpo. Nuotolinis bendravimas beveik visiems mums kelia mažai malonumo. Kiekvienu momentu visi darome tai, ką sugebame geriausiai.
